Pirtis paprastai kūrendavo žabais, malkomis, durpėmis. Dėl primityvių krosnių pirtyse dažnai kildavo gaisrai, todėl jas statydavo atokiau nuo kitų trobesių, arčiau vandens. Kaimuose pirtis paprastai būdavo kūrenama kas dvi savaites (šeštadieniais), susirgus, po talkų (kūlimo, rugiapjūtės, linamynio, mėšlavežio).

Židiniai – svarbi ne tik interjero detalė

Židinys – archaiškiausias būsto elementas, vienas iš seniausių patalpų šildymo būdų, - nuolat keitėsi. Ne tik naujos technologijos, bet ir įvairių epochų stilistiniai motyvai lėmė šiuolaikinio židinio įvaizdį. Žiūrėjimas į židinį kiekvienam žmogui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Be to, tinkamai įkomponuotas židinys rodo ne tik gerus dizaino sprendimus, gerą skonį, bet ir siekius aplinką padaryti jaukią. Šiandien Lietuvos rinkoje siūloma daug įvairiausių tipų židinių: atvirų, uždarų, dujinių, elektrinių ir kitokių. Efektyvumas priklauso nuo daugelio kriterijų, pavyzdžiui, nuo ugniakuro tipo, technologijos, sandarumo, gabaritų, geometrinės formos ir t.t. Vartotojas, rinkdamasis šią prekę, turi įvertinti gana daug parametrų, kurių visuma lemtų apsisprendimą. Nors kainos ir nedžiugina, tačiau patartina rinktis aukštesnės kokybės produktą.

Patarimai žadantiems įrengti kieto kuro katilinę ar jau ją eksploatuojantiems

• 1 patarimas. Ruoštis katilinės įrengimui būtina pradėti nuo klausimo – “o kuo gi kūrensime?”. Populiariausias mūsuose kuras – malkos, anglis, medžio pjuvenų ir durpių briketai, ateityje populiarės medžio ir spalių granulių deginimas. Galvojant apie kuro rūšį, tuo pat metu reikia spręsti kur kurą sandėliuosime, o jeigu renkamės malkas – kur jas ruošime kūrenimo sezonui.
  Anglį, antracitą, briketus pirksite paruoštus kūrenimui ir jo atsargų nebūtina sukaupt visiems metams. Anglį galima laikyti ir lauke, uždengtą nuo kritulių, nes kokybiškos anglies drėgmės įgeriamumas mažas.
  Briketus saugoti būtina sausose patalpose, ypač medžio pjuvenų, nes jų drėgnumas perkant būna apie 7 %, jiems drėgstant blogėja jų kaip kuro savybės, jie vėl tampa pjuvenomis.
  

Tai priklauso nuo Jūsų krosnies, bei kūrenimo įpročių. 
Užkraunami didelio ir vidutinio galingumo katilai yra jautrūs iš malkų degimo metu išsiskiriančiom dervom (jei tai nėra ketinis - sekcijinis katilas). Šios dervos yra rūgštinės ir ėsdina katilo sienelių metalą. Jei katilo sienelės nuolat aplipę dervomis, katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus, todėl labai svarbu kūrenant laikytis gamintojo nurodytų katilo darbo temperatūrinių režimų, kūrenti tik sausomis malkomis, ypač vengti neišdžiūvusių ąžuolo, beržo ir spygliuočių malkų kūrenimo. Tačiau dervos nesikondensuos net ir beržines bei ąžuolines ar spygliuočių malkas kūrenant, jei jos bus gerai išdžiovintos ir palaikoma aukšta - apie 75-80 laipsnių paties katilo temperatūra. Taigi, katilams tinka bet kokios tinkamai paruoštos malkos. Nuo malkų kaitrumo priklausys tik kaip dažnai jas reiks užkrauti, ir kokį jų kiekį sunaudosit. Mažiau kaitriomis eglinėmis ar drebulinėmis malkomis bus sunkiau pakelti šildymo sistemos temperatūrą. Tai pajusite per šalčius. Todėl patarimas galėtų būti toks: įsigykite kaitresnių malkų - kietųjų lapuočių ar beržo kūrenimui per šalčius ir pigesnių, kai pakanka tik prakurti ir šiek tiek pašildyti.